Baziniai metodikos pratimai

Baziniai metodikos pratimai. Trumpai, kas vyksta mokymų metu.

Siekiant formuoti praktinius aktyvios savireguliacijos įgūdžius DFB metodikoje naudojami keturi baziniai pratimai ir funkcinė sistema. Baziniai metodikos pratimai sudaro vientisą, tikslingą tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių pratimų kompleksą.

Pastaba: visi pratimai ir funkcinė sistema (ypač įgūdžių įsisavinimo pradžioje) atliekami su metodikos instruktorių priežiūra. Kad būtų atsižvelgta į kiekvieno žmogaus mokymosi ir įgūdžių formavimo specifiką siekiant geriausio rezultato.

  1. KONTEMPLIACIJA. Šis pratimas – veiksminga priemonė išsiugdyti stabilią savimonę, pasiekti vidinę tylą ir sąmonės ramybę. Pajusti sąmonės automatizmus ir išmokti naudotis ja kaip instrumentu.
  2. KINAS.  Stipriausia šio pratimo vieta – galimybė realiai išgyventi esminį skirtumą tarp savikontrolės ir savimonės. Pratimas suteikia galimybę lavinti stabilią savimonę ir rodo kelią, kaip atsitapatinti nuo sąmonės.
  3. BALTO PAUKŠČIO SKRYDIS. „Balto paukščio skrydis“ – valdomos vaizduotės treniruotė. Pratimas padeda atsipalaiduoti, vystyti erdvinių sąveikų įgūdžius – sugebėjimą pradėti jautrius, diferencijuotus
    santykius su erdve.
  4. NULINĖ KONCENTRACIJA. Pratimas leidžia sukurti emocinės sferos stabilumą, yra vienas iš veiksmingiausių būdų įgyti vidinę ramybę, tylą, sustabdyti vidinį dialogą, taip pat tai dalis treniruotės įsisavinant erdvinį savęs jautimą ir erdvines sąveikas. Pratimas puikiai padeda įvaldyti psichoenergetiką kaip instrumentą, be to, tai labai efektyvi treniruotė ugdant stabilią savimonę.

FUNKCINĖ SISTEMA. Funkcinė sistema yra visų transformacinių pokyčių, kurie sudėti į šią metodiką, pagrindas. Dėmesio dėka formuojama vidinė konstrukcija skirta darbui su emocine-jausmine sfera (psichoenergetika). Funkcinė sistema DFB metodikoje turi dar ir archetipinį pavadinimą – „Ugninė gėlė“. Kai formuojama ši struktūra, padidėja kūno energijos pajėgumas ir laidumas, taip pat jausmingumas ir subtilių sąveikų jautrumas.

Suformuotos funkcinės sistemos dėka formuojami savireguliacijos ir psichikos aktyvumo diferenciacijos įgūdžiai, kurie padeda valdyti jūsų mentalinį, emocinį, fizinį ir harmoningą aktyvumą bei leidžia giliau panirti į jus dominančią veiklą.

Šešiolika būsenų: keturios fizinio, keturios emocinio, keturios mentalinio ir keturios harmoningo aktyvumo būsenos.

Ką metodikoje vadiname būsenomis? Pazyzdžiui, bėgant sprintą reikalinga visai kita fizinio aktyvumo būsena nei bėgant ilgą maratoną; linksmai šnekučiuojantis ir juokaujant emocinė būsena yra visai kitokia nei jautriai kalbant apie širdžiai svarbius dalykus. Kai mes turime greitai atlikti sudėtingus skaičiavimus ar apjungti daug įvairios medžiagos, o laikas spaudžia, mes meldžiamės, kad papultume į tą darbinę sąmonės būseną, kai mūsų protas švarus ir aštrus, mūsų neblaško dvejonės, mes neemocionuojame, o tiksliai ir efektyviai dirbame. Tačiau tai visai kita sąmonės būsena nei ta, kai mums reikia perskaityti didelį kiekį informacijos, ją suvokti, susidėlioti, kas, kur ir kaip. Šis sąmonės aktyvumas yra daug lėtesnio „ritmo“ nei greitas skaičiavimas. O ko verta tokia būsena, kai kūnas, jausminė sfera ir sąmonė veikia išvien?! Tai tokie reti, bet tokie įsimintini momentai, kai mes kažką darome ar tiesiog esame visu savimi, be dvejonių, be blaškymosi. Tai šioje metodikoje vadinam harmoningu aktyvumu (būsena) ir funkcinės sistemos dėka mes mokysimės, kaip į šias būsenas įeiti sąmoningai, o esant pakankamam norui ir motyvacijai būti jose vis dažniau ir ilgiau!

Visa tai yra tik keli pavyzdžiai skirtingo psichikos aktyvumo (būsenos), kurio mes mokysimės DFB metodikos užsiėmimų metu.

DFB metodikos teorinė dalis

DFB metodikos mokymuose taip pat pateikiama teorinė medžiaga ir savarankiškos užduotys. Visa tai skirta tam, kad praktiniai savireguliacijos įgūdžiai būtų įsisavinami daug papraščiau ir lengviau. Teorinėje dalyje kalbama apie konstruktyvią aktyvumo psichologiją, poreikius, instrumentinę savęs koncepciją, visuminį mąstymą (kokybinių struktūrų metodą), savęs koncepciją ir darbą su ja, dialogą ir kaip sąmoningai jį valdyti ir kt.